- pučnus
- pučnùs, -ì (plg. l. pyszny, rus. пышный) adj. (4) 1. gražus, šaunus: Jūsų duktė yra pučni Sg. Pučni merga GGA1885,940. Antrasis sūnus yra jau pučnus žalnierius prš. Apynys tarė, sodne augdamas: aš esu pučnus ir labai macnus LMD(Sln). 2. pasipūtęs, išdidus: Jis toks pučnùs atsiradęs, t. y. išsipūtęs J. Būtumei nedėkinga, lyg ir pučni, jei to nedarytumei Pč. Svočiulė pučni, papūtus gurklį: šiaip stum[d]o, teip stumdo mėsą po bliūdą LTIII439(Sln). 3. kuris mėgsta puoštis, gražiai rengtis: Pučni, rėdos labai Škn. Visi kriaučiai pùčnūs vyrai Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.